Niujorko gyventojas Robertas Leikas, kai 1958 m. šeimoje gimė eilinis vaikas, nusprendė pajuokauti ir kūdikį pavadino Winner (Nugalėtojas). Turbūt tėvas galvojo, kad gavęs tokį vardą Vineris Leikas gyvenimu žygiuos kaip raudonu kilimu, nes kas galėtų sukliudyti žmogui, kuris kiekvieną dieną iš aplinkinių po keletą kartų girdi, kad jis geriausias?
Po trejų metų šeima susilaukė septintojo, paskutinio, kūdikio. Dabar niekas nepasakys kodėl, tačiau tėvas sūnų nusprendė pavadinti Loser (Nevykėlis). Vaikis buvo laukiams, tačiau keistuolis Robertas, matyt, norėjo, kad jo pokštas būtų pabaigtas ir kartus su broliais ir seserimis bėgiotų ne tik Nugalėtojas, bet ir Nevykėlis. Juokinga, ar ne?
Koks gi likimas laukė Nevykėlio, nes, logiškai mastant, Nugalėtojui viskas turėjo eitis kaip sviestu patepta. Tikimės, kad duodamas tokį vardą, jo tėvas sūnui nelinkėjo nieko blogo. Vaikis sugebėjo išvažiuoti iš sukrdaus Harlemo, kuriame gyveno šeima, iškovojo teisę į stipendiją, nes mokėti už mokslą jo tėvai nepajėgė, ir baigė koledžą. Po diplomo įteikimo, jis pasirinko policininko karjerą, nes apie tai visą laiką svajojo jo mama.
„Kiek save pamenu, mane tik erzindami vadina tikruoju vardu, o šiaip aš pats negaliu suskaičiuoti, kiek turiu vardų. Kai kas mane šaukia Džeimsu Džeimsu, kolegos kreipiasi teisiog Lu”, – juokiasi Nevykėlis.
Visai kitoks Nugalėtojo gyvenimo kelias. Dar nesulaukę keturiasdešimties policijos jis jau buvo sulaikytas daugiau nei trisdešimt kartų dėl chuliganizmo, vagysčių bei pasipriešinimo pareigūnams ir ne vienerius metus praleido izoliuotas nuo plačiosios visuomenės.
Šiuo metu broliai praktiškai nebendrauja. Jų pokštininkas tėvas jau seniai kapuose ir, gali būti, jog iš aukštybių žiūrėdamas kaip gyvena jo vaikai, galvoja, kad visgi sumaišė kuriam sūnui kokį vardą duoti.
Šaltinis: Los.lt
