Vegetarizmas – ar yra gyvenimas be mėsos

los.lt-7

Tenka pripažinti, kad dauguma žmonių, kurie netikėtai tapo vegetarais, taip pasielgė dėl praktinių sumetimų. Šiandien ryžiai ir pupelės kainuoja kur kas pigiau nei mėsa. Netgi žmonės, kurie nelaiko savęs vegetarais, dažnai gryną mėsą naudoja gana retai. Tačiau, iš kitos pusės, jie neatsisako kitų gyvūninės kilmės produktų. Visgi netgi šeimose, kurios gali sau leisti daugiau nei vidutinis šalies gyventojas, mėsa paprastai tik priedas prie daržovių ar grūdinių kultūrų.

Tokiose valstybėse kaip Lietuva, kur mėsa dar sąlyginai pigi, žmonės jos atsisako dėl religijos (pas mus gan retai) arba noro gyventi sveikiau ir vartoti kūnui naudingesnį maistą. Be to, prisideda ir įsitikinimas, kad negalima dėl maisto auginti ir naikinti gyvūnų. Be to, gan dažnai teigiama, kad klimato kaitą skatina ne automobiliai, bes vis didėjanti karvių banda.

Vegetariška ir pusiau vegetariška mitybos sistemos

Žmonės praktikuoja skirtingas vegetarizmo rūšis. Tikrieji šios sistemos pasekėjai niekada nevalgo jokios mėsos, įskaitant vištieną, ir žuvies.

Lakto-ovo vegetarai vartoja pieno produktus ir kiaušinius. Tai yra produktus, kuriems išgauti nereikia pralieti kraujo ir nužudyti gyvūno. Tačiau jų racione nėra mėsos, paukštienos ir žuvies. Medus jiems priimtinas.

Lakto vegetarai vartoja pieno produktus, tačiau jie atsisako kiaušinių. Medus taip pat vartojamas.

Ovo vegetarai valgo kiaušinius, tačiau nevalgo pieno produktų. Medus yra jų racione.

Pesko vegetarai valgo žuvį, tačiau nevalgo paukštienos ir vadinamosios raudonos mėsos.

Polovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.

Veganai tai pati griežčiausia vegetarizmo forma. Iš racionio išbraukti kiaušiniai, pieno produktai, medus, želatina.

Įdomu tai, kad egzistuoja daugybė produktų, kuriuos visuomenė laiko vegetariškai, nors jie tokiais nėra. Pavyzdžiui, želatina, kuri gaminama iš gyvūninės kilmės subproduktų. Sūris, kurį gaminant naudojamas ne tik pienas, bet ir gyvūninės kilmės produktai, įvairūs padažai. Veganai ir dauguma vegetarų šių produktų nevartoja.

Kalbant apie dietas, prie vegetariškos mitybos priskiriamos ir makrobiotinės dietos. Jose iš raciono išbraukiama ne tik gyvūninės kilmės produktai ir perdirbti maisto produktai su konservantais. Taip pat draudžiamas kofeinas ir kiti stimuliatoriai. Tačiau ši dieta tai tik laikinas mitybos pokytis, skirtas pasiekti tam tikrų tikslų.

Kai žmogus, ypatingai vaikas arba paauglys, kurio kūnas dar tik formuojasi, pasirenka veganišką ar makrobiotinę dietą, jam gali trūkti kai kurių vitaminų ir mineralų. Be to, būtina racioną sudėlioti taip, kad jame užtektų kalcio ir baltymų. Gauti pastaruosius iš vegetariškų produktų gan sudėtinga. Todėl prieš radikaliai keičiant mitybą patartina pasikonsultuoti su specialistu. Atsiliepimų forumuose neužteks, nes galite pakenkti savo sveikatai.

Kai kurie žmonės taip ir nesiryžta pilnai atsisakyti mėsos ar mėsos produktų. Jie valgo žuvį ir šiek tiek vištienos. Tai priedas šalia pagrindinio raciono, kurio pagrindas daržovės, vaisiai, kruopos, ankštinės kultūros, įvairios sėklos ir riešutai.

Pusiau vegetariškos dietos

Frugivorai – valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui.

Makrobiotikai – jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos, tačiau ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį.

Žaliavalgiai – valgo termiškai neapdorotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, sėklas.

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *