Populiariausi mitai apie sveiką gyvenimo būdą

atletas

Bet kuris žmogus, kuris turi kūną, turi ir savitą supratimą, kaip juo reikia rūpintis. Nors mūsų dienomis jau tarsi tapo aksioma, kad saikingas fizinis krūvis tai vienas iš sveikos gyvensenos pamatinių dalykų, tačiau sportą lydinčių mitų kiekis vis tiek dar viršija bet kokią protu paaiškinamą statistiką. Dar daugiau – nors moksliniai tyrimai šiuos mitus reguliariai paneigia, tačiau nauji gimsta taip spėriai, kad jokia laboratorija nespėja jų patikrinti ir pasakyti, kad tai tik mistifikacija, sukurta žmonių, kurių supratimas apie sveiką gyvenimo būdą ir fiziologiją minimalus.

Panagrinėkime keletą legendų, kurios dažnai perduodamos iš kartos į kartą ir populiarinamos kiemuose bei rūsiuose įrengtuose sporto klubuose.

Raumenys sveria daugiau nei riebalai

Visų kūno dalių svoris vienodas. Žmonės tiesiog painioja svorio ir tūrio savokas. Raumenys kur kas standesni nei poodiniai riebalai, todėl, kalbant liaudiškai, kilogramas raumenų skaidulų bicepse užima mažiau vietos nei kilogramas riebalų ant pilvo. Tai elementarūs fizikos dėsniai, apie kuriuos net neverta diskutuoti.

Riebalų deginimo zona

Kūnas degina kalorijas kai mūsų kūnas juda ar tiesiog gyvename. Netgi tada, kai patogiai sėdime biuro kėdėje ar miegame. Ribos ar pulso dažnumo kai energijai gaminti pradedamos naudoti sukauptos atsargos nėra. Kas kita, kad kuo intensyvesnis fizinis krūvis, tuo daugiau riebaliukų bus sudeginta, nes organizmas sunaudos daugiau kalorijų.

Būtina skaičiuoti kalorijas

Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais galima pasakyti, kad kalorijų skaičiavimas grimzta į praeitą. Dabar dietologai pataria daugiau dėmesio skirti baltymų, riebalų ir angliavandenių santykiui racione. Tai medžiagos, iš kurių gaminama energija. Svarbu kokiomis aplinkybėmis ir kiek jų gausite, o ne tai, kiek kalorijų suvalgysite.

Tam, kad užsiaugintumėte raumenis, būtini baltyminiai priedai

Pagrindinė medžiaga, kurios reikia tam, kad raumenys augtų, tai proteinas. Tačiau jo nėra baltyminiuose sportiniuose prieduose. Baltymų sudedamosios dalys – amino rūgštys – būtinos tam, kad kūnas atsistatytų po fizinio krūvio. Be to, tam, kad būtų suvirškinta papildomas baltymų kiekis, reikia gerokai padirbėti visai virškinimo sistemai. Todėl geriau rinktis ne sintetinius priedus, o natūralius šios medžiagos šaltinius – vištos krūinėlę, tuną, kiaušinius ir ankštines kultūras.
Sunkumų kilnojimas žalingas sveikatai

Kai kurie žmonės vengia treniruočių sporto salėje, nes kažkur yra girdėję, jog kilnodami sunkumus žaloja savo sveikatą. Tiesa ta, kad sunkumų kilnojimas naudingas, nes suaktyvina metabolizmą. Kai kurie tyrimai teigia, kad, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu kontroliuoti cukraus kiekį ir deginti gliukozę lengviau kilnojant svarmenis nei bėgiojant. Būtent sunkioji atletika stiprina visą kūną. Žinoma, jei nesvajojate per kelias savaites tapti olimpiniu rekordininku.

Raumuo negali pavirsti riebalais

Raumenys sudaryti iš kitokių skaidulų nei poodinis riebalinis sluoksnis. Net jei nustosite vaikščioti į sporto salę, jūsų raumenys nevirs lašiniais. Tačiau net jei su svarmenimis prakaituosite dieną naktį, riebalai netaps raumenimis. Įspūdingą reljefą pavyks suformuoti tik tuomet, jei raumenys gaus tinkamą fizinį krūvį ir pakankamai maistinių medžiagų. Blogai tai, kad negalima vienu metu mesti svorio ir auginti bicepsų.

Tempimo pratimai tik po treniruotės

Patyrę treneriai ir gydytojai tempimo pratimus rekomenduoja atlikti tik prieš treniruotę su svarmenimis. Jie remiasi paprasta logika – raumenis reikia apšildyti, stimuliuoti ir tuo pačiu paruošti fiziniams krūviams. Vienas iš geriausių būdų, be kardio treniruočių, būtent tempimo pratimai, kurie išjudina ne tik raumenus, bet ir sąnarius su sausgyslėmis.

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *