Mitai apie valgį – paleo dieta

Jungtinėse Amerikos Valstijos, kaip ir visame likusiame pasaulyje, užfiksuota masinė epidemija – žmonės kaip pamišę domisi paleo dieta ir netgi mėgina gyventi pagal ją. Vien tik „Amazon.com“ parduodama 700 knygų, skirtų šiai mitybos sistemai. Visa tai nepaisant fakto, kad tradicinis mokslas ir tyrimų laboratorijos mėgina paneigti teiginį, jog paleo dieta naudinga sveikatai ir gali tapti antros jaunystės, ar bent sustabdyto senėjimo priežastimi.

Paleo dietos gerbėjai tikina, kad mūsų organizmas per milijonus metų sukurtas ne tam, jog būtų paguldytas ant sofos ir per dienas, maitinamas traškučiais ir ledais, nejudėdamas žiūrėtų televizorių. Kūnas sukurtas taip, kad galėtų medžioklėje ilgai bėgti paskui sužeistą grobį, ištisomis dienomis rinkti uogas ir kasti valgomas šaknis. Trumpai tariant, mes sukurti ilgai ir aktyviai judėti. Kuo daugiau, tuo geriau. Iš šio teiginio seka tarsi logiška išvada – jei valgysime ir gyvensime taip, kaip galimai gyveno mūsų tolimi proprotėviai, tapsime sveikesni ir mūsų dienos šiame pasaulyje pailgės.

Ši teorija dienos šviesą išvydo tolimais 1985 m. Ją suformavo medikas S.Boidas Itornas ir antropologas Melvians Koneris. Abu jie dirba Atlantoje įsikūrusiame Emori universitete. Jie tvirtino, kad mūsų genai kinta lėčiau nei mūsų gyvenimo būdas ir supanti aplinka bei maistas. Jei genai per paskutinius 50 000 metų praktiškai nepasikeitė, tai mūsų maistas ir gyvenimo būdas per 10 000 metų pakito visiškai. Mes ne tik tapome žemdirbiais, tačiau įsisavinome ir pramoninį maisto perdirbimą. Šiandien valgome tokius produktus, kurių mūsų tolimi protėviai net nebuvo ragavę, nes jie tiesiog neegzistavo. Būtent šiems produktams mokslininkai ir priskyrė didžiąsias XX amžiaus bėdas ir ligas, tokias, kaip cukrinis diabetas, vėžys. Jie tuo pačiu padarė ir išvadą, kad jei maitinsimės kaip mūsų protėviai ir daugiau judėsime, tapsime pasitempusiais, žvaliais ir sveikais.

Paleo dieta paremta šių vaikinų idėjomis ir paskutiniais metais ypatingai išpopuliarėjo. Jos pagrindas laukinių gyvūnų mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai ir riešutais. Iš mitybos išmetami produktai iš grūdų, pieno produktai, ankštinės kultūros, aliejus, rafinuotas cukrus ir druska. Reikia pastebėti, kad kai kurie šios dietos, ar, greičiau, gyvenimo būdo, elementai naudingi sveikatai. Pavyzdžiui, reikalavimas daugiau judėti, vartoti mažiau cukraus ir atsisakyti vadinamų „greitųjų angliavandenių“, kurie gaunami iš perdirbtų grūdų. Tačiau kiti elementai, tokie kaip reikalavimas nevartoti ankštinių kultūrų, pieno produktų ir naudingų organizmui aliejų (jų naudingumas patvirtintas moksliniais tyrimais) kelia gana daug abejonių.

Marlensa Zakas, Minesotos universitete dirbantis biologas, parašė knygą, kurioje kritikuoja Paleo dietą. Jis kerta per pačius gyvenimo būdo mokymo pamatus, nes sako, kad prieš 50 000 metų harmonijos tarp mūsų protėvių genų ir maisto bei gyvenimo būdo nebuvo. Tiesiog netgi tada mūsų kūnas nebuvo idealiai pritaikytas nuolat kintančioms gyvenimo sąlygoms. Mes nuo to laiko taip pat nestovėjome vienoje vietoje ir sugebėjome prisitaikyti prie civilizacijos atnešto gyvenimo būdo.

Pavyzdžiui, žmonės įgavo genus, kurie mums leidžia virškinti krakmolą. Skirtinguose žemynuose gyvenantys homo sapiens, nepriklausomai vieni nuo kitų, įgavo genus, kurie leidžia virškinti pieną ir pieno produktus (tolerancija laktozei).

Dar viena Paleo dietos gerbėjų pažeidžiama vieta – mes tiksliai nežinome, kaip ir kuo mito mūsų protėviai. Tačiau aišku, kad jie tikrai nevalgė naminių gyvūnų, kurie atsirado tik po kelių tūkstančių metų selekcijos, mėsos. Be to, tie augalai, kuriuos jie valgė gana dažnai, iki mūsų dienų paprasčiausiai neišliko. Juos išstūmė derlingesni ir atsparesni kultūriniai augalai.

Be to, vargu ar mūsų protėviai buvo sveikesni už mus. Jų sveikatos tyrimų ir laboratorinių analizių nėra ir nebus. O vidutinė gyvenimo trukmė, kurią tiksliai nustatė šiuolaikinis mokslas, vargu ar įkvėptų nors vieną Paleo dietos sekėją.

Šios mitybos sistemos kūrėjų garbei reikia pripažinti, kad jie atsižvelgė į civilizacijos raidą ir papildė mokymą – savo pasekėjams rekomendavo vartoti ne tik laukinių gyvūnų mėsą, bet ir neriebius pieno produktus ir produktus iš pilno grūdo miltų.

Panašūs straipsniai