Kiek reikia gerti bėgikui

sveikgerim

Pradėkime nuo to, kad jei jūsų distancija 5–10 km, tai rūpintis kiek geriate neverta. Tačiau jei nusiteikę įveikti pusę ar visą maratoną, pakankamas skysčių kiekis vienas pagrindinių dalykų. Dėl dehidratacijos galima net mirti.

Moksliniai tyrimai byloja, kad medikai turėtų imtis kai kurių mėgėjų, kurie didvyriškai įveikia pusės maratono (virš 20 km) distanciją, nors tam nepasirengę nei moraliai, nei fiziškai. Pavyzdžiui, dauguma nežino kiek jiems reikia gerti. Kai kurie skysčių vartoja per mažai, kiti per daug. Daugumai tai net nerūpi, nes vadovaujasi praeito amžiaus pabaigoje trenerių paskelbtu šūkiu „gerk kiek gali.“

Dar daugiau, 1996 m. vieno Amerikos sportinės medicinos universiteto parengtos rekomendacijos bylojo, kad gerti reikia kuo daugiau ir pradėti iš anksto, iki varžybų likus dar gana daug laiko. Tokio elgesio tikslas – sukaupti pakankamą vandens kiekį, kad juo būtų galima kompensuoti per bėgimą prarastą skystį. Medikai aiškino, kad tuo metu, kai atletas pajus troškulį, kūnas jau bus praradęs daugiau skysčio nei leistina. Galimi sveikatos sutrikimai. Tačiau koks dehidratacijos lygis pavojingas niekas nesiima pasakyti. Bendra nuostata – apie 3% nuo bendros kūno masės.

Tačiau požiūris pakito kai paskutiniais metais keletas maratono bėgikų mirė dėl per didelio išgerto vandens kiekio. Juos ištiko vadinamoji vandeninė intoksikacija ir širdies veiklos sutrikimai dėl prarasto natrio. Dar daugiau, paaiškėjo, kad prieš 20 metų niekada nebuvo fiksuotas per mažas natrio kiekis atletų kraujyje, o sportininkai tais laikais bėgo greičiau ir buvo geriau parengti fiziškai. Tačiau vandens jie gėrė mažiau.

Tačiau per kiek vidutiniškai nubėgamas maratonas – 41 kilometras 250 metrų – statistiškai negalima palyginti. Populiarėjant šiai sporto šakai į distanciją atėjo daug naujokų ir laikas tuo pačiu pailgėjo. Bėda ta, kad naujokai juda lėčiau, prakaituoja mažiau, tačiau uoliai vykdo rekomendacijas ir geria daugiau. Tačiau jei išgeriate daugiau nei išprakaituojate, natrio kiekis kraujyje mažėja. Kūnas tam, kad kompensuotų praradimus, į ląsteles siunčia vis daugiau vandens ir jos išsipučia. Jei taip nutinka smegenyse, žmogus gali mirti. Tačiau tokiems procesams reikia laiko ir šios mirtys retai nutinka varžybose, kurios trunka trumpiau nei keturias valandas.

Šiuolaikinių medikų rekomendacija – gerkite tik tada, kai ištroškote. Kūnas pats pasakys kiek jam reikia skysčio.
Šaltinis: sportmedicine.ru

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *