Kaip greitai mesti rūkyti – mokslininkų išvados

cigarette

Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie mėgina atsisakyti žalingo įpročio palaipsniui mažindami per dieną surūkomų cigarečių skaičių, priklausomybės nuo tabako atsikrato rečiau ir sunkiau nei tie, kurie tiesiog vieną dieną cigarečių pakelį išmeta į šiukšlių kibirą ir daugiau prie jo nebeprisiliečia.

Šias statistines išvadas britų tyrėjai pateikia žurnale „Annals of Internal Medicine“.

Nikola Lindson Holey (Nicola Lindson-Hawley) ir jos kolegos susitarė su 697 savanoriais, kurie norėjo atsikratyti žalingo įpročio. Žmonės buvo suskirstyti į dvi grupes, tačiau visi mesti rūkyti turėjo tą pačią dieną. Skirtumas tik tas, kad pirmosios grupės nariai tiesiog nustojo rūkyti, o jų kolegos rengėsi „dienai X“ ir palaipsniui dvi savaites mažino surūkomų cigarečių kiekį. Visi savanoriai galėjo naudoti nikotino prisotintus pleistrus ir kramtomąsias gumas.

Prabėgus kuriam laikui po to, kai visi atsisakė cigarečių, mokslininkai apklausė savanorius, kaip šiems sekasi kovoti su priklausomybe nikotinui. Be to, buvo matuojama koks monooksido kiekis iškvepiamame ore – taip galima objektyviai įvertinti, ar žmogus tikrai neberūko.

Paaiškėjo, kad prabėgus keturioms savaitėms tabako nevartojo 49 proc. pirmosios grupės – kuri cigarečių atsisakė staiga – narių. Žmonių, kurie palaipsniui mažino surūkomo tabako kiekį, po mėnesio šio įpročio po mėnesio buvo atsisakę 39 proc.

Tačiau mokslininkai įspėja, kad šias išvadas ir rekomendaciją mesti čia ir dabar galima taikyti tik tiems, kurie nori mesti rūkyti kuo greičiau. Galbūt žmonėms, kurie nesiekia „čia ir dabar“ atsisakyti žalingo įpročio, kelias, kai surūkomų cigarečių kiekis mažinamas palaipsniui bus patrauklesnis.

Be to, tyrime nebuvo vertinama žmonių genetika ir rasinė priklausomybė. Pavyzdžiui, Kinijos mokslininkai nustatė, kad maždaug trečdalis baltųjų turi geną, dėl kurio atsisakyti rūkymo jiems sunkiau nei kitų rasių žmonėms. Apie šį tyrimą rašoma žurnale „Tanslational Psychiatry.“

Čianzano universiteto mokslininkai tiria geną  ANKK1, kuris atsako už dofimino – laimės sukėlėjo – gamybą. Norėdami šį geną susieti su galimybe atsisakyti rūkymo, mokslininkai atliko 23 tyrimus, kuriuose dalyvavo 11 000 žmonių.

Bendra tendencija tokia, kad tiesioginio ryšio nėra, tačiau išimtis buvo europoidinės rasės tiriamieji. 70 proc. baltųjų turėjo geno modifikaciją  A2/A2. Jos savininkai statistiškai  22 proc. lengviau meta rūkyti nei jų kolegos, kurie turi kitas geno modifikacijas (A1/A1 и A1/A2). Išvada – maždaug trečdaliui europiečių sunkiau mesti rūkyti nei kitiems jų rasės žmonėms. Jau anksčiau pastarosios modifikacijos buvo siejamos su nutukimu ir narkomanija. Kol kas neaišku, kaip šios modifikacijos veikia kitų rasių žmones.

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *