Apie bėgimo žalą ir cholesterolio naudą

kedai

Pateikiame kelis teiginius ar mitus apie sveiką gyvenimo būdą, kuriuos nuvainikavo šiuolaikinis mokslas. Dar daugiau, kai kurie iš jų pripažinti žalingais sveikatai.

1. Cholesterolio lygis turi būti kuo žemesnis.
Mokslininkai šiandiena gana dažnai nurodo, kokios turi būti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio ribos. Žinoma, puiku, kaip jūsų kūne daug gerojo ir beveik nėra „blogojo“ cholesterolio. Pastarasis kenksmingas tuo, kad kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir gali jas užkimšti ar net sukelti miokardo infarktą.

„Blogąjį“ cholesterolį mes gauname iš neriebiųjų riebalų, kurių daug raudonoje mėsoje ir riebiuose pieno produktuose. Sakoma, kad „gerasis“ savo ruožtu padeda nukenksminti „blogąjį“. Jį kūnas įsisavina iš augalinio aliejaus, juodojo šokolado, saulėgrąžų ir riešutų.

Realiai tai mitas. Vienu cholesteroliu pakeisti ar sumažinti kito nepavyks. Juos teks reguliuoti dieta ar medicininėmis priemonėmis.

2. Per dieną reikia išgerti bent aštuonias vandens stiklines.
Nors internete gana dažnai galime rasti teiginius, kad aštuonios ar daugiau vandens stiklinės per dieną atgaivins mūsų odą ir padės kepenų darbui, mokslininkai sako, kad tai tik dar viena vadinamoji miesto legenda. Praktiškai per didelis skysčio kiekis taip pat gali būti pavojingas, nes iš organizmo išplauna gyvybiškai būtiną natrį.

Žmogaus kūnas pats sugeba reguliuoti kiek skysčio jam reikia. Jei norite gerti, gerkite. Tačiau jei nekamuoja troškulys, neprievartaukite savęs ir nepliumpkite daugiau vandens, nei jums jo reikia.

3. Suaugusio žmogaus kūno masės indeksas turi būti nuo 18 iki 25.
Kūno masės indeksas tai dydis, kuris skaičiuojamas pagal ūgio ir svorio santykį. Šiandien priimta, kad jei indeksas mažesnis nei 25 tai žmogaus svoris normalus, 25–30 antsvoris, virš 30 diagnozuojamas nutukimas. Tačiau mokslininkai tikina, kad norint įvertinti sveikatą už kūno masės indeksą kur kas svarbesnis parametras – talijos apimtis. Priežastis paprasta – ant pilvo susikaupę riebalai kenkia vidaus organams ir didina diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kitose kūno vietose esantys riebalai ne tokie pavojingi.

Išvada – kūno masės indeksas iš dalies mistifikuotas rodiklis.

4. Idealus spaudimas lygus amžiui plius šimtas.
Mokslininkai sako, kad nepaisant amžiaus idealus kraujo spaudimas 120/80. Dar geriau, jei jį pavyks išlaikyti ties 110/70. Tai ekspertų išvada. Bėda ta, kad kuo aukštesnis spaudimas, tuo didesnė infarkto ir insulto rizika, nes kraujagyslės pavargsta ir jo tiesiog nebeatlaiko. Jei jums 40 ir daugiau metų, savo spaudimą privalote reguliariai matuoti.

5. Vitaminas C padeda kovoti su peršalimo ligomis.
Šį mitą paskleidė Nobelio premijos laureatas Lainusas Polingas. Tačiau garbingą apdovanojimą jis gavo toli gražu ne už aspirino tyrinėjimą, o už visai kitą veiklą.

Įdomu tai, kad jo vardu pavadintame institute dirbantys mokslininkai nustatė, kad vitaminas C niekuo negelbsti gydant peršalimą. Dar daugiau, vartojantvitaminus, ypatingai polivitaminus, gresia nemalonūs šalutiniai poveikiai. Žmogus tiesiog nežino kokių medžiagų jam trūksta ir organizme gali atsirasti jų perteklius, kas žalinga sveikatai.

6. Bėgte nuo infarkto.
Mokslininkai iš Danijos išsiaiškino, kad bėgimas nėra panacėja ir automatinis kelialapis į sveikatingumo rojų. Pernelyg intensyvios treniruotės tokios pat žalingos, kaip ir nejudrus gyvenimo būdas. Įdomu tai, kad šias išvadas patvirtino ir statistika. Paaiškėjo, kad ilgiausiai gyvena tie, kurie praktikuoja tik lengvą pasibėgiojimą ristele arba ilgus pasivaikščiojimus. Aktyvus bėgikai vidutiniškai gyvena tiek pat ir kiek nejudantys žmonės. Be to, žmonėms, kurie ilgai gyveno ant sofos, staiga pakilti ir pradėti po kelias valandas leisti bėgimo takelyje bus žalinga.

Mokslininkų išvada – judėjimo naudos niekas neatšaukė, tačiau jei nesate profesionalus atletas, nepersistenkite.


7. Prakaituodami išvalome organizmą.

Legendos ir jas kuriantys pirtininkai sako, kad kuo daugiau prakaituojame, tuo daugiau toksinų pašalinama iš organizmo. Tačiau iš tiesų su prakaitu pašalinamas tik menkas procentas sveikatai žalingų medžiagų, kurios patenka su maistu ar įkvepiamos su oro. Daugiausia jų pašalina virškinimo sistema. Prakaituojant reguliuojame kūno temperatūrą, o ne skatiname medžiagų apykaitą.

8. Produktai be glitimo naudingesni.
Sveikuoliai pamėgo produktus be glitimo, tačiau iš tiesų juos vartoti reikia tik keliems procentams gyventojų, kurių organizmas nepriima šios medžiagos. Daugumai piliečių mokėti brangiau už gaminius be glitimo nėra jokios prasmės.

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *